Kulversčiais rituosi į nežinomybę
Į tolimą realybę
Neaiškią ateities vienybę
Tykiuos ten rast ramybę
Aiškią ir gražią gyvenimo puikybę
Nuostabaus pasaulio galybę
Ir svarbiausia laimę anonimę
Pėdutes ryškias paliksiu
Savo veidą tau galvoje išraižysiu
Kad žinotum ir prisimintum visada
Kas aš buvau tada tokia
Gyvensi tu manim kiekviena minute
Akimirka karčia prisiminsi gal kada
Na tykiuosi kad buvau tau gera
Ir kai išeisiu liksiu Tavo visada
Rašytas maždaug prieš pusmetį. Nežinau kodėl ir kam jį skyriau, tiesiog. Šiandien mano namuose ir vėl šventė. Sukako 20 metų, kaip mano tėvai vedę. Buvo visko ir ašarų ir skausmo ir beribės meilės, VISKO, bet aš jais dydžiuojuosi, kad tiek laiko išbuvo kartu. Noriu ir sieksiu tokios santuokos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą