NORFOLK

Vis neprisiruosiu uzsukti ir prasyti... ech.

Neperseniausiai baigem filmuoti.

Pirmos dienos buvo labai nedrasios, oras tragiskas ir reikejo filmuotis vandenyje. Po to siek tiek atsipalaidavau, pradejau laisviau bendrauti, susipazinau su Deniu (Denis Menochet) ir Barriu (Barry Keoghan). Visos dienos buvo pilnos ispudziu, naujos patirties, bet ne tik filmavimo aikstelejo ar vaidybos srityje, bet ir gyvenimo. Visa laika kol filmavo Norfolke gyvenau tarp Norwich'o ir King Lynn'o, pirmyn-atgal, o paskutines filmavimo dienas mane apgyvendino jaukiam viesbutuke su Barriu ir Deniu, nuo tad tapom neisskiriama trijule, Denis kaip tikras tetis gamindavo mums vakarienes, parnesdavo dovanu. Labai esu dekinga siam zmogui uz givenimo ir gyvenimo stiliaus pamokas..

Sunku viska pasakoti, nors tikrai yra ka, bet akyse kaupiasi asaros.

Heh..Kuo greiciau ateis festivaliai, tuo busiu ramesne..

Ciau.

Vos tik užsidarius durims po paskutinio bučinio, Ji liūdnu veidu pasislenka į Jo lovos pusę ir vėl užmiega, žinodama, kad kažkas ją myli. Rodos Ji neturi nieko, bet ištikrųjų Ji turi viską. Ji turi savo pasaulio Saulę.

" Po ilgos dienos, ilgo vakaro ir viso kito, Jie atsigulė į lovą, prisiglaudė vienas prie kito.
- Papasakok ką nors..-paprašė Ji.
- Aš visuomet tau viską pasakoju, tu papasakok..
Tyla..
- Pameni, kai tada seniau draugavom?- tyliai tęsė Jis.
- Žinoma.
- Sėdėjom Kafenhause: aš, tu, I, M, G ir dar kažkas. Man nukrito blakstiena, aš ją norėjau nusivalyti, o tu sustabdei mane, nuimei ją ir liepei sugalvoti norą. Ar galiu pasakyti kokį?
- O jis pildosi?- Smalsiai paklausė Ji.
- Taip.
- Tada gali sakyti.
- Panorėjau, kad visą gyvenimą būtume kartu. O dabar mes čia, gulim vienoje lovoje, apsikabinę, likimas mus vėl suvedė.
Dar šiek tiek pašnekėję jie laimingi užmigo."

It's a pleasure to wake up near the love. Go to garden and smoke the first cigarette with a cup of coffee. Bless me.

Film.


O čia ir vėl mane lydi sėkmė..

Ėjau iš miesto, per parkelį šalia namų ir viena panelė mane netikėtai susistabdė. Pasiteiravo ar aš vietinė, le le le ir prisistatė, kad pati esanti iš Londono vienos filmų kompanijos, kuri šiuo metu stato naują filmą "Norfolk" ir ieško aktorių. Jos nuomone puikiai tikau jiems, todėl nusifotografavo ir paprašė numerio, pasakė, kad parodys direktoriui filmavimų ir arba pasuks arba ne.. Praėjo trys dienos, aš jau nieko nebesitikėjau ir netikėtai sulaukiau skambučio, kad esu kviečiama į castingą ir esu labai laukiama. Pamaniau, kad neprašausiu tokios progos, todėl nuėjau ten užpildžiau formą ir susipažinau su keliais rimtais asmenim, pokalbis buvo linksmas ir trumpas, jie vėl padarė keletą mano fotografijų ir išėjau.. Po manęs ėjo dar pulkas gražių panelių.. Tada praradau visas viltis, tačiau po keletos dienų vėl sulaukiau skambučio ir kvietimo į dar vieną castingą, tik jau su filmavimu. Susitikau su tais pačiais žmonėmis ir mane nufilmavo keletoje scenų, po jų atsisveikinom ir jie man nieko nepasakė, ech, maniau, kad esu nevykelė ir nieko.. But again, po keletos dienų sulaukiau skambučio su gerom žiniom, kad tobulai tinku vaidmeniui. Aš šokinėjau iš laimės.. Rimtai. Goda ir rimtas filmas, rimtas kontraktas visiškai iš oro? Whaaaaat? Filmavimai prasidės rugsėjo mėnesį, gausiu nemenką sumą pinigų, nors dirbsiu tik savaitę ir keturias dienas, turėsiu 29 scenas. Kai tik filmas bus pastatytas, būtinai papostinsiu jį čia, o dabar einu toliau gilintis į scenarijų.

Negaliu patikėti vis dar.

Čio.

Hi!

Seikinuos jau iš Anglijos, nusprendžiau, kad reikia įsiamžinti.

Manau, kad gyvenu tobulai.. Kas kaip supranta tobulumą? Aš jį suprantu, kaip pilnavertišką laimės ir laisvės pajautimą+meilę ir begalines džiaugsmo bei ašarų akimirkas.

Gyvenam dideleme kambaryje, pradžioje jis nebuvo jaukus, bet kuo toliau tuo geriau, juk prie visko įprantama, o kai užsimiršti kur esi, tai ir nebepastebi.

Čia esu apie tris savaites, tačiau jaučiuosi kaip namie, savųjų net nepasiilgau kol kas. Apskritai nepasiilgau Lietuvos.. Visus draugus atstoja Saulyte, žinoma bendrauju ir su senaisiais socialiniuose tinkluose, bet tai ne tas pats, visiškai.

...

Kiek aš laiko prašiau viso pasaulio, šio ir anapusinio, kad į mano gyvenimą ateitų šventė? Kas užsižiebtu saulė.. Visos mintys tik ir sukosi apie tai..

Niekada nepraraskite tikėjimo, savo norų, svajonių.. Jos pildosi.

Taip gera, kai pasako, jog myli, o galų gal, kad Dievina.. Nė nesvajojau apie tai.. Nedrįsau. Turbūt. Bijojau.
Dauguma pasakytų, kad žodžiai tai niekas, bet čia aš neapsirinku, nes ir veiksmai rodo daugiau nei kada galėjau tikėtis.

Kuriames savo bendrą ateitį, statom viską mažais žingsneliais, bet progresas aiškus.

Myliu.

King's Lynn, Norfolk

Čiau.