Gyvenu neblogai. Kartais net gerai, bet nesijaučiu laiminga. But nvm.
Nuo trečiadienio iki penktadienio (šiandienos) buvau Baltriškių Tiberiados brolių vienuolyne. Išvažiavom apsikrovę daiktais, ėjau iki Gretos su kuprine, didele taše ir miegmaišiu, kaip išvaryta iš namų ir jaučiausi kaip skruzdė. Tada sėdom į busiką, surinkom visus keliaujančius (gal labiau keliaujančias, nes važiavo tik du vaikinai) ir po kelių valandų smagaus kalnuoto kelio atsiradom lietingoje sodyboje, kuri nė nebuvo panaši į vienuoliną, kokio mes tikėjomės. Iškart turėjome eiti į mišias. Šiaip apskritai, tai aš nesu labai tikinti, šiuo metu religijoje esu pasimetusi.. Iškart pasijautė jauki atmosfera, šiluma, žmonių artumas ir santaika. Vėliau mus apgyvendino kambariuose. Aš buvau su Greta ir Ginte, o kaip gi kitaip. Tada nepamenu ką darėm, nes visą laik vyko veiksmas, tik žinau, kad nuėjome miegoti gerokai po 1os. Ryte buvo sunku atsikelti.. Broliai šiek tiek pyko, kad naktinėjome ir neleidome ramiai miegoti norintiems ramybės, bet jie tokiiiiiiie awesome, kad greit atsileido ir visa diena ėjo smagiai, padėjome jiems nudirbti darbus, meldėmės, valgėm, diskutavom, šiaip užsiimėm savo veikla. Mus visą laik lydėjo 4i vienuoliai: Egidijus, Vidas, Mišelis ir toks pikčiurna, kurio nė vardo nepamenu, visi jie Belgai, tik Vidas vienas visoje jų bendruomenėje lietuvis. Laikas prabėgo labai greit ir tos trys dienos ištirpo ore. Išvažiuoti visai nesinorėjo, bet mes dar ten sugrįšim. BŪTINAI. Pavasarį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą