Tai vą... Paskutinis įrašas šiemet, paskutinis nuostabus rytas, su puikia muzika, paskutiniai žodžiai.
Metai tikrai buvo puikūs. Begalės nuotykių, nesamonių, naujų pažinčių, naujų draugų, meilių, šnabždesių, nuotaikos proveržių, linksmybių. Ir tik maži lašeliai pykčio, pavydo, ašarų, sielvarto, bet visi šie "blogiai" tik pagyvino mano džiaugsmą. Juk be skausmo niekuomet neįvertiname gerų dalykų, kurie gali tapti kasdienybe. Bet aš išmokau suprasti, kad ir menkiausi reikaliukai tokie kaip nuoširdus apkabinimas, bučinys, gauta dovanėlė, šypsena, jaukus pokalbis ar tyla, muzikos garsai malonūs ar net snaigelė prikibusi prie blakstienų gali praskaidrinti nuotaiką visai dienai ar net savaitei. Tiesiog suvokiau, kad liūdedamas ir verkdamas daugiau demėsio negausi, reikia būt laimingam ir pozityviam, kad tave pastebėtų ir įvertintų.
Tykiuosi, kad pasitiksiu naujuosius su pakankamai gera nuotaika, kurią kaip spėju reiks susikurti pačiai ir net kitiems pakelti. Tad žmoogai mano, bukim laimingi, turtingi, turiningi, siekim savo tikslų ir nepasiduokim, mylėkim ir nebijokim to parodyti, bukime savimi ir padėkime kitiems atrasti save.
Aš jau eisiu ruoštis, nes ir taip jau veluoju pagal savo "grafiką".
ČiO, Myyyliu, šiandien visus, apkabinu, pačių pačiausių 2012 Jums!;*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą