Visai nieko rytas, diena ir vakaras. Pagaliau. Atsikėėėliau apie 12val. ir nieko nebuvo namie, man taip labai patinka savaitgaliais, kai būna. Nuėjau po dušu, atsipalaidavau, išsitryniau visas blogas emocijas. Tada atėjo Mikas, mano laiško jis net neskaitė, truputėli supykau, bet paaiškino, kad pati turiu išmokti šnekėti. Žiūrėjau į jį, o jis laukė kol prabilsiu, vis numesdamas: "Nežiūrėk savo akytėm tom ir dar ta šypsenyte, susikaupk ir pasakyk." ir taip kokes 10 minučių neradau žodžių pradžiai. Bet šiaip ne taip pradėjau... Maždaug išsiaiškinom. Džiugu, kai kas nors tavęs pavydi, bet, kai toks pavydas peržengia daug daugiau, nei yra ribos, darosi baugu. Visvien liko ta nežinomybė... Laikui bėgant pati bandysiu kažką pakeisti, nes darau ir padariau per daug klaidų,o kad iširtu vėl viskas per mane, nebenoriu. Jis man per svarbus žmogus ir labai pasistengus galiu viską sustatyti į idealią pradžią.
Vos jį išlydėjus, atjudėjo Džindžeris, taip jaukiai pašnekėjom, capuccino atsigėrėm (Aš vis dar džiaugiuosi,kad Tau jis patiko.). Tada atvyko mūsų modeliuks Vaida. Man jin ant tiek nerealus daiktas.. Seniau maniau, kad ji labai manęs nemėgsta ir panašiai, bet taip nėra, vuhhuuu! Ir vos per kelis susitikimus labai susibendravom. Man patiko jos palyginimas, kad Ji su Brigita, kaip Aš su Gintare. Manau maždaug taip ir yra. Kam reikės, tas supras. Mes esam patys kiečiausi bičiukai, aš Jums sakau.
Tai vąą. Ir vakarą užbaigiau pakolbiu su mama. Kaip darosi lengva su ja bendrauti, kai jau žino apie mane daugiau. Taip geeera. Dar ir nagus nusilakavau, grįžau prie seno gero išsipisinėjimo iš savęs.
Ryt tykiuosi jausiuosi geriau ir tėvai išleis į pasauly.
Iš visos spurdančios širdutės, linkiu jums mielieji saldžių, spalvotų,
žaismingų, gražių, turiningų, linksmų, vaizdingų, įdomių, nesąmoningų,
šiltų, plunksnuotų, RANDOM sapnų. ;*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą