2011 m. lapkričio 11 d., penktadienis

Omfg!

Guliu guliu, kiešinu lion'ą ir pareina skambutis. Nu žiūriu kaip visada draugelis, ok, atsiliepiu:
-Vyyyyy, ką tu?
-Nieko įpatingo, tuuu?
-Žė žė, tu dabar centre gal?
-Nu ne.
-Ė man reik tavęs. Reikia prastumt ~25min., nes Lopo laukiu, atvaryyyk.
-Tigi nebeišleis manęs, nors... Žė, pasuk už 5min.
-Tai ok, numesk majaką, kai pašnekėsi.
-Iki tada.
Padedu telefoną ir einu pas tėvus. Pilna svečių ir pradedu čiešint, trolololo, IŠLEIDO, "Tik neužsibūk ir negrįžk su mentais.."
Grįžtu į kambary ir majakinu iškart:
-Nu? Kaip spėjo neišleido...
-Tigi išleido.
-Rimtai rimtai rimtai?
-Num.
-Tai zbs, aš dabar prie sushi baro, tu su autu atvarysi?
-Ahą, už kokių 10min. prie muzikalkės ateik.
-Gerai, iki tada.
Numetu, apsirengiu ir einu iki stotelės. Autas maždaug po 15min. "Kąą,nebesvaik,per tiek nueisiu..".Nu tada einu einu, vėl draugelis paskambina, kol einu šnekam, bet jam senka baterija.. Susitarem, kad lauksiu jų stotelėj. Sėėdžiu toke forever alone, maždaug 10val., forsyne... Good.Įsijungiu muzikos ir užsimerkiu. 
Jau girdžiu ateina lopai mano... Ir taip smagiai namo parėjom... Ir savo lopą pamačiau... Panaktinėjau...Grįžau mamos manymu per vėlai, bet nepyko labai... Vyyy... Tai priminė mūsų vasaros nesąmones, šaunu, kai turiu tokius du savo random Lopus.  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą